Karačio atominė elektrinė

Karačio atominė elektrinė Pakistane yra svarbus Kinijos ir Pakistano bendradarbiavimo energetikos projektas, taip pat pirmasis užsienio projektas, kuriame naudojama Kinijos savarankiškai sukurta trečios kartos branduolinės energetikos technologija „Hualong One“. Jėgainė yra Arabijos jūros pakrantėje netoli Karačio, Pakistane, ir yra vienas iš svarbiausių Kinijos ir Pakistano ekonominio koridoriaus bei „Juostos ir kelio“ iniciatyvos pasiekimų.

Karačio atominę elektrinę sudaro du blokai – K-2 ir K-3, kurių kiekvieno instaliuota galia siekia 1,1 mln. kilovatų. Juose naudojama „Hualong One“ technologija, žinoma dėl didelio saugumo ir ekonominių rodiklių. Ši technologija pasižymi 177 branduolių konstrukcija ir keliomis pasyviosiomis saugos sistemomis, galinčiomis atlaikyti ekstremalias situacijas, tokias kaip žemės drebėjimai, potvyniai ir orlaivių susidūrimai, todėl ji branduolinės energetikos srityje pelnė „nacionalinės vizitinės kortelės“ reputaciją.

Karačio atominės elektrinės statyba turėjo didelę įtaką Pakistano energetikos struktūrai ir ekonomikos plėtrai. Statybos proceso metu Kinijos statybininkai įveikė daugybę iššūkių, tokių kaip aukšta temperatūra ir pandemija, pademonstruodami išskirtinį techninį stiprumą ir bendradarbiavimo dvasią. Sėkmingas Karačio atominės elektrinės eksploatavimas ne tik sumažino Pakistano elektros energijos trūkumą, bet ir tapo glaudaus Kinijos ir Pakistano bendradarbiavimo energetikos sektoriuje pavyzdžiu, dar labiau sustiprindamas abiejų šalių draugystę.

Apibendrinant, Karačio atominė elektrinė yra ne tik svarbus Kinijos ir Pakistano bendradarbiavimo etapas, bet ir reikšmingas Kinijos branduolinės energetikos technologijų pasiekimo pasaulyje simbolis. Ji prisideda prie Kinijos išminties ir sprendimų pasaulinei energetikos transformacijai ir kovai su klimato kaita.